klibinti

klìbinti (-yti), -ina, -ino K, J; S.Dauk, Als 1. caus. klibėti 1: Tris sykius kotą jis klibino smarkiai, išplėšti norėdams HI. Kad jau pradėjo klibinti, tai ir išklibins LTR(Plt). Neklibink to skląsčio, bo suvisam iškris Vkš. Neklìbink – išklibinsi ratų stipinus Rod. Klìbino klìbino visi stalą, ligi pats nuvirto Ob. Vaikas klibino sau dantį rš. | refl.: Žùkali, kad nesklìbint (neklibėtų) lapelė Rod. 2. tr., intr. judinti, krutinti: Guli [berniukas] ir klìbina rankeliūtėm Švnč. Pirštus klìbini? – Klìbinu Ad. Prašau paturėt kaklą, neklìbint, skusme Prng. Jau žuvis slieką klìbina, trauk meškerę Klt. Tu neklìbyk, kada aš rašau Lš. Lopšelis reik klìbint (linguoti, supti) Dglš. Kas tamsiojoj naktelėj lopšelį klibins? LTR(Tvr). | Klibink grašį iš kišenės Br. | refl.: Užsilikusi pati ponia klibinosi vietoje, besistengdama taip pat persiskirti su vežimu LzP. Pradėjau knibti į liūnijas, o kad aš klibinuos, aš vis gilyn smengu Šts. 3. tr. klabenti: Bet kai Lėnė klibino duris, pasirodė, kad durys buvo iš vidaus užkabintos I.Simon. 4. intr., tr. prk. nuolat prašyti, raginti ką padaryti: Jie be galo jums kenkią, visur įlįsdami, visur klibindami Vaižg. O tai galime padaryti, tiktai tolydžio klibindami V.Kudir. Klìbink – ir gausi Kair. Jis savo uošvį tai klìbina ir klìbina pasogos Kair. 5. intr. iš lėto eiti, vykti: Jei taip klìbinsma, tai netoli nuklibinsma Trgn. Šiokią dieną tik koks atlaikūlis viengungis vienas klibina namon LzP. Arklys sunkiai teklibino rš. Nu, vyrai, tai kur šiandien klìbysim? Al. Tai kurgi pats jau tep klìbini susikūprinęs? Al. Senis tik ką klìbina Dglš. Jau ir Petručio Juozas paskui plūgą klìbina (aria) Kls. 6. intr. šlubuoti: Koją pasidūriau, dabar reikia klìbinti Ut. 7. tr. daryti išklypusį, klaipyti: Kam čia mums klapatytis, kojeles mint, batus klibint? DvD226.

◊ liežuviù klìbinti kalbėti: Aš ir pats liežuviu klibint moku rš.

\ klibinti; atklibinti; išklibinti; nuklibinti; paklibinti; parklibinti; razklibinti; užklibinti